Miso sriubytė

Nors kino ir sriubytės vakaras laukia rytoj, šiandien šiokia tokia repeticija :-)

Apsilankius japonų restoruose, nepraleidžiu progos paragauti tradicinės miso sriubytės. Na ir kaip jau tapo pas mane įprasta, ką skanesnio atradus, norisi ir pačiai išmokti pasigaminti, tad kiek pašmirinėjus po internetą, supratau, kaip ir pats gaminimas parodė, kad ją pasigaminti kaip du kart du. Tereikia tinkamų ingredientų, o jie ir buvo man didžiausia kliūtis. Prekybos centruose nerasite 3 iš 4 pagrindinių ingredientų. Pasirodo, juos visus galima rasti Vilniuje esančioje specializuotoje parduotuvėlėje Skonio studija. Ir šiaip verta ten apsilankyti tiems kas kiek daugiau praleidžia laiko virtuvėje ir mėgsta gurmaniškus dalykėlius.

Tad 4 neperdičkėms porcijoms reikės:
4 puodelių vandens (1L)
2 v.š. daši granulių
3 v.š. sojos (Miso) pastos
~1-2 v.š. džiovintų jūros dumblių
~200g tofu, supjaustas gabalėliais


Užviriname vandenį su daši, sumažinę ugnį įmaišome sojos pastą, sumetam dumblius, tofu. Paverdam dar keletą minučių ir sriubytė paruošta! Lengviau nebūna! :-))

Sojos pasta suteikia tiek skonį tiek sūrumą, tad kiekį galima koreguoti pagal save. Žinoma, taip pat tofu ir dumblių kiekiai gali būti keičiami. Galima sriubytę paskaninti grybukais ir/ar svogūnų laiškais.

Restoranuose ją patiekia dvejopai, vieni paprastai kaip sriubytę su šaukštu, kiti - kaip sultinį, geriama tiesiai iš puodalio, o pagaliukų pagalba tenka išsigraibyti tofu ir dumblius.

Puikiai tinka šaltą vakarą :-)
Skanaus!!!

P.S. Beje, užpilamos Miso sriubytės galima rasti IKI parduotuvėse ;-)

Antytė

Ta didžia proga, kad pas mane po tiek metų galų gale... atsirado vonioje kriauklė (!!!), kepiau antytę. Pati antytė, kaip antytė... jos paruošime nieko naujo, nieko seno. Tačiau kaip ten bebūtų antytės mėsa tokia biškutį kaprizinga, ir niekur žmogus čia nedingsi, jos kaprizus reikia pildyti, kitaip ji bus arba per žalia arba perkepusi ir sausa. Prisipažinsiu, garnyras nubeždžioniautas nuo vyninės In Vino, taip pat kaip ir Coq au Vin (Gaidys vyne).

Tad 2 porcijoms reikės:
2 anties file
juodųjų pipirų
druskytės
tai iš ko ruošite bulvių košę
šviežių šparagų
juodųjų serbentų uogienės


Įkaitiname orkaitę iki 200C.
Antytei paruošti reikės viso iki 20 minučių, todėl pirmiausia užstatau virti bulves. Praėjus ~15 minučių imuosi antytės. Įkaitinu keptuvę su šlakeliu aliejaus, pasiruošiu file - įpjaustau odelę, kad lengviau kepant išbėgtų riebalai.

Pakepu file odele į apačią apie 3 minutes ant didelės ugnies, kol gražiai apskrunda. Sumažinus ugnį apverčiu file ir dar pakepu 2-3 minutes. Atsargiai - taškosi įkaitę riebalai.

Nuvarvinus riebalus sudedu file į skardą odele į apačią, apibarstau pipirais, druska ir pašaunu į įkaitintą(!) orkaitę 8 minutėms (nei daugiau nei mažiau!).

Kol kepa antytė pabaigiu ruošti bulvių košę. Jei jau ryžotės kepti antytę, veikiausia nereikia jūsų mokyti kaip daryti bulvių košę, paminėsiu tik tiek, kad sugrūdus bulves dar papildomai košę paplaku su mikseriu.

Taip pat keletą minučių paverdu šparagus.

Iškepusią antytę nuvarvinus riebalus suvynioju į foliją ir palieku kelioms minutėms.

Mikrobangėje pašildau juodųjų serbentų uogienę. Ir galiausiai viską (košę, uogienę, šparagus ir antytę) sudedu į pašildytą lekštę.

Skanaus!!!

P.S. Šiek tiek apie atradimus. Jau nebe pirmą kartą In Vino mane nustebina tuom, kad kai kurie nusibodę ir šiaip neitin mėgstami dalykai gali būti iš ties labai skanūs, jei jie tinkamai paruošiami ir atitinkamai patiekiami. Nebuvau didelė mėgėja nei raudonųjų nei juodųju serbentų, o ką jau kalbėti apie jų eilines uogienes. Pvz., jei raudonuosius serbentus šiek tiek sutrinsite su cukrumi ir juos užšaldysite, tokia rūgštoka uogienė labai tiks prie pieniškų desertų, kaip panna cotta ar tiesiog vanilinių ledų. O vat jei ruošiant juodųjų (ar raudonųjų) serbentų uogienę įtarkuosite citrinos žievelės ir įmaišysite vanilės, bevalgant norėsis pirštus nusilaižyti, o taip pat puikiai tiks ir prie antytės.