2018 m. vasario 7 d.

Kraujiniai vėdarai

Tai yra tikras mūsų šeimos žieminis delikatesas. Ilgą laiką tai buvo mano pats mėgstamiausias patiekalas, kad net mama įniko gaminti kiekvieną kartą man grįžus namo, kad tik palepinti ir privilioti dukrą parvažiuoti. Tačiau koks tai delikatesas, jei jį tenka valgyti dažnai?




Vėdarų gaminimas skirtas tiems, kas nebijo išsitepti krauju ar net jo ragauti. Kraujas, ar šaldytas ar ne, jis būna sūdytas, ir reikia, kad būtų sūdytas, kad nesukrešėtų. Dėl šios priežasties papildomai dedant druskos reikia ragauti. Nebent nusipirkę litrą šaldyto kraujo, pirmą kartą viso neišnaudojate ir kitam kartui naudodami tą patį kraują, jau žinote kiek dėti kraujo.

Didelėm 6 porcijom reikės:
- 1 kg miežinių kruopų
-  ~1m žarnų skirtų vėdarams, ilgis tai priklauso kokio pločio žarnos
-  vandens
- 1-2 puodeliai kraujo
- kelių šaukštų spirgučių
- druskos pagal skonį, nuo 1.5 iki 1 v. š. (matavimo v.š.)

Eiga:
- nuplaunamos, išmirkomos kruopos
- išvalomos žarnos
- dideliame inde sumaišomos išmirkytos kruopos su krauju, spirgučiais ir papildomai vandens (0.5-1 puodelio)
- įmaišoma druska, ragauti
- užriši vieną galą žarnos
- šaukštu ar samteliu supilti kruopas su visu skysčiu į žarną
- tolygiai paskirstyti kruopas žarnoje, jei matyti kad labai tiršta, įpili dar šiek tiek vandens
- kiek įmanoma daugiau pašalini orą iš žarnos
- užrišti antrą žarnos galą
- įkaitinti orkaitę 180C
- viso kepti orkaitėje  ~ 1 val. 20 min  (nenaudoju vėjelio, bet paprastą rėžimą)
- vidury kepimo (~40-50 min) apversti vėdarus ir pabaigti kepti
- valgyti su spirgais ir grietine



O čia patarimai:

Gamyba prasideda nuo kruopų užmirkymo ir žarnų pasiruošimo. Kruopas geriausia užmerkti iš vakaro ir palikti vėsioj vietoj arba jei pamirštat greitukiškai su karštu vandeniu.

Gaminant vėdarus yra du nemaloniausi dalykai: valyti žarnas ir ragauti kraują, jei su šituo susidorojate, gyvensit toliau.

Paprastaiparduodamos žarnos būna išverstos,  t.y. žarnų gleivės būna išorėje, kurias valau skusdama neaštriu peiliu arba tiesiog bukuoju peilio kraštu. Kita žarnų pusė būna padengta riebalais, kartais daugiau, kartais mažiau, kurie paprastai gan lengvai nusilupa, jei jų daug, tai tarsi išsiverčia. Reikia kuo švariau tuos riebalus pašalinti nuo žarnų, kad neliktų blogo kvapo. Rekomenduoju gleives skusti dar nenulupus riebalų, nes juos nulupus žarnos palieka labai plonos ir lengvai plyšta skutant. Jei ir netyčia žarna plyšta, tai galima skyle surišti, bet jei žarna nėra plati, perpjauti ir turėsit kelis trumpesnius vėdarus.

Jei žarnas pasiruošiu iš vakaro, jas palieku šaldutuve vandeny su daug druskos.

Nupilu vandenį nuo įšmirkytų ir nuplautų krupų, nekošiu per sietelį, kiek nubėga tiek, nes net ir tai papildomai po to įpilų 0.5-1 puodelio vandens. Plaunu kruopas jau mirkytas ir su karštu vandeniu, tam kad kruopos būtų šiltos ir, kad įmaišius spirgučius, jie nesušoktų į taukų gabalus.

Tokiam kiekiui kruopų pilnai užtenka ~1.5 puodelio kraujo, bet ne daugiauo kaip 2 puodelių. Nėra itin skanu, kai kraujo daugiau nei kruopų, bet tai skonio reikalas.

Nepersistenkit rišant žarną su virvele, perstipriai veržiant gali suplyšti žarna.

Sėkmės ir skanaus!

Komentarų nėra: